A Tinklo bakstelėjimas, dar žinomas kaip Ethernet atšaka, varinė atšaka arba duomenų atšaka, yra įrenginys, naudojamas Ethernet pagrindu veikiančiuose tinkluose tinklo srautui fiksuoti ir stebėti. Jis skirtas suteikti prieigą prie duomenų, judančių tarp tinklo įrenginių, netrikdant tinklo veikimo.
Pagrindinis tinklo prijungimo įrenginio tikslas – dubliuoti tinklo paketus ir siųsti juos į stebėjimo įrenginį analizei ar kitiems tikslams. Paprastai jis įrengiamas tarp tinklo įrenginių, tokių kaip komutatoriai ar maršrutizatoriai, ir gali būti prijungtas prie stebėjimo įrenginio arba tinklo analizatoriaus.
Tinklo čiaupai būna pasyvūs ir aktyvūs:
1.Pasyvūs tinklo čiaupaiPasyviems tinklo prievadams nereikia išorinio maitinimo ir jie veikia vien tik skaidydami arba dubliuodami tinklo srautą. Jie naudoja tokius metodus kaip optinis sujungimas arba elektrinis balansavimas, kad sukurtų tinklo ryšiu perduodamų paketų kopijas. Tada pasikartojantys paketai persiunčiami stebėjimo įrenginiui, o originalūs paketai tęsia įprastą perdavimą.
Įprasti pasyviųjų tinklo atšakų paskirstymo santykiai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios taikymo srities ir reikalavimų. Tačiau praktikoje dažniausiai sutinkami keli standartiniai paskirstymo santykiai:
50:50
Tai subalansuotas skaidymo santykis, kai optinis signalas yra tolygiai padalijamas: 50 % atitenka pagrindiniam tinklui, o 50 % – stebėjimui. Tai užtikrina vienodą signalo stiprumą abiem keliams.
70:30
Šiuo santykiu maždaug 70 % optinio signalo nukreipiama į pagrindinį tinklą, o likę 30 % naudojami stebėjimui. Tai suteikia didesnę signalo dalį pagrindiniam tinklui, tuo pačiu leidžiant stebėti.
90:10
Šis santykis didžiąją dalį optinio signalo, apie 90 %, skiria pagrindiniam tinklui, o tik 10 % panaudojama stebėjimo tikslais. Jis teikia pirmenybę pagrindinio tinklo signalo vientisumui, o mažesnę dalį palieka stebėjimui.
95:05
Panašiai kaip ir 90:10 santykis, šis padalijimo santykis siunčia 95 % optinio signalo į pagrindinį tinklą ir 5 % rezervuoja stebėjimui. Jis daro minimalų poveikį pagrindinio tinklo signalui, o nedidelę dalį palieka analizei ar stebėjimo poreikiams.
2.Aktyvūs tinklo čiaupaiAktyvūs tinklo prievadai, be paketų dubliavimo, apima aktyvius komponentus ir grandines, kurios pagerina jų funkcionalumą. Jie gali teikti pažangias funkcijas, tokias kaip srauto filtravimas, protokolų analizė, apkrovos balansavimas arba paketų agregavimas. Aktyviems prievadams paprastai reikalingas išorinis maitinimas, kad veiktų šios papildomos funkcijos.
Tinklo jungtys palaiko įvairius Ethernet protokolus, įskaitant Ethernet, TCP/IP, VLAN ir kitus. Jos gali veikti su skirtingu tinklo greičiu – nuo mažesnio greičio, pvz., 10 Mbps, iki didesnio greičio, pvz., 100 Gbps ar daugiau, priklausomai nuo konkretaus jungties modelio ir jos galimybių.
Užfiksuotas tinklo srautas gali būti naudojamas tinklo stebėjimui, tinklo problemų šalinimui, našumo analizei, saugumo grėsmių aptikimui ir tinklo teismo ekspertizei atlikti. Tinklo prisijungimus dažnai naudoja tinklo administratoriai, saugumo specialistai ir tyrėjai, norėdami gauti įžvalgų apie tinklo elgseną ir užtikrinti tinklo našumą, saugumą ir atitiktį reikalavimams.
Tada kuo skiriasi pasyvusis tinklo palietimas ir aktyvusis tinklo palietimas?
A Pasyvus tinklo bakstelėjimasyra paprastesnis įrenginys, kuris kopijuoja tinklo paketus be papildomų apdorojimo galimybių ir nereikalauja išorinio maitinimo.
An Aktyvus tinklo bakstelėjimaskita vertus, apima aktyvius komponentus, reikalauja maitinimo ir teikia pažangias funkcijas išsamesniam tinklo stebėjimui ir analizei. Pasirinkimas tarp šių dviejų priklauso nuo konkrečių stebėjimo reikalavimų, pageidaujamo funkcionalumo ir turimų išteklių.
Pasyvus tinklo bakstelėjimasVSAktyvus tinklo bakstelėjimas
| Pasyvus tinklo bakstelėjimas | Aktyvus tinklo bakstelėjimas | |
|---|---|---|
| Funkcionalumas | Pasyvus tinklo prijungimas veikia padalijant arba dubliuojant tinklo srautą nemodifikuojant ir nekeičiant paketų. Jis tiesiog sukuria paketų kopijas ir siunčia jas stebėjimo įrenginiui, o originalūs paketai tęsia įprastą perdavimą. | Aktyvus tinklo prievadas yra daugiau nei paprastas paketų dubliavimas. Jis apima aktyvius komponentus ir grandines, kurios pagerina jo funkcionalumą. Aktyvūs prievadai gali teikti tokias funkcijas kaip srauto filtravimas, protokolų analizė, apkrovos balansavimas, paketų agregavimas ir net paketų modifikavimas ar įterpimas. |
| Galios poreikis | Pasyviems tinklo lizdams nereikia išorinio maitinimo. Jie sukurti veikti pasyviai, naudojant tokius metodus kaip optinis sujungimas arba elektrinis balansavimas, kad būtų sukurti pasikartojantys paketai. | Aktyviems tinklo prijungimo taškams reikalingas išorinis maitinimas, kad jie galėtų valdyti papildomas funkcijas ir aktyvius komponentus. Norint užtikrinti norimą funkcionalumą, juos gali tekti prijungti prie maitinimo šaltinio. |
| Paketų modifikavimas | Nekeičia ir neįterpia paketų | Gali modifikuoti arba įterpti paketus, jei tai palaikoma |
| Filtravimo galimybė | Ribotos arba jokios filtravimo galimybės | Gali filtruoti paketus pagal konkrečius kriterijus |
| Realaus laiko analizė | Nėra realaus laiko analizės galimybės | Gali atlikti tinklo srauto analizę realiuoju laiku |
| Agregavimas | Nėra paketų agregavimo galimybės | Gali sujungti paketus iš kelių tinklo jungčių |
| Apkrovos balansavimas | Nėra apkrovos balansavimo galimybės | Gali paskirstyti apkrovą tarp kelių stebėjimo įrenginių |
| Protokolo analizė | Ribotos arba jokios protokolo analizės galimybės | Siūlo išsamią protokolų analizę ir dekodavimą |
| Tinklo sutrikimai | Neįkyrus, netrikdo tinklo veikimo | Gali sukelti nedidelį tinklo sutrikimą arba delsą |
| Lankstumas | Ribotas lankstumas funkcijų atžvilgiu | Suteikia daugiau valdymo ir išplėstinių funkcijų |
| Kaina | Paprastai labiau prieinamos kainos | Paprastai didesnė kaina dėl papildomų funkcijų |
Įrašo laikas: 2023 m. lapkričio 7 d.
